Belos kelionė namo

Bela buvo dar visiškai mažas šunytis, kuomet apsigyveno kartu su Luku – paaugliu, kuris iš karto tapo jos geriausiu draugu. Laikas bėgo, Bela ir Lukas augo ir pagaliau atėjo laikas Lukui palikti namus. Tačiau Bela to nesuprato ir labai liūdėjo. Nuolat ieškodama savo geriausio draugo, vieną kartą ji nuklydo pernelyg toli nuo namų. Nepažįstami žmonės priglaudė pasiklydusį šunelį, tačiau jie gyveno toli nuo tikrųjų Belos namų. Nors jos naujieji draugai buvo geri ir malonūs, Bela kasdien ilgėjosi Luko. Vieną dieną, niekaip negalėdama žinoti, kad jos laukia daugiau nei 600 kilometrų kelio, kalytė nusprendė leistis į kelionę. Pakeliui Bela susidraugavo su be tėvų likusiu kalnų liūtų jaunikliu, išgelbėjo iš po sniego lavinos žmogų, patyrė daugybę kitų linksmų bei pavojingų nuotykių ir pagaliau sugrįžo namo.