Užtemimas

Kalenai sugrįžta ir Belos gyvenimas stoja į vėžes: ji ir Edvardas vėl kartu. Didžiausi priešai įveikti ir jų meilei atrodo jau niekas nesutrukdys. Tačiau Belos gyvenimą ima temdyti kiti nemalonumai. Dabar, kai Edvardas sugrįžo, ji priversta rinktis: meilė jam ar draugystės su Džeikobu. Sena vampyrų ir vilkolakių nesantaika, laikinai prigesinta netvirtomis paliaubomis, netrukus gali vėl įsiliepsnoti. Bela suvokia, kad nuo jos pasirinkimo priklauso dviejų klanų - vampyrų ir vilkolakių - likimas. Bela nepasiruošusi tokiam sprendimui. Jai brangūs abu - tiek Edvardas, tiek Džeikobas. Mergina stengiasi sutaikyti juos ir išvengti skausmingo ir nieko gero nežadančio pasirinkimo. Tačiau nei Edvardas, nei Džeikobas nesuvokia, kaip jų nesantaika skaudina Belą. Belos širdin įsigauna dar vienas kirminas: ji žino, kad neišvengiamai artėja diena, kai ji baigs mokyklą. Jau dabar biologiniu amžiumi ji lenkia Edvardą ir - nors tai pastebėti dar sunku - ji kasdien sensta. Tik Edvardas amžinai liks septyniolikos. Toks, koks buvo tapdamas vampyru. Belą gąsdina mintis apie tai, jog ateis akimirka, kai jos ir Edvardo biologinio amžiaus skirtumas ims rėžti akį aplinkiniams. Į galvą ateina vienintelė mintis, tačiau, deja, ji pareikalautų daug aukų... Kol Bela kankinasi spręsdama santykių problemas, išoriniame pasaulyje prasideda paslaptingos žudynės. Tačiau paslaptingos ir nepaaiškinamos jos atrodo tik eiliniams žmonėms. Kalenai, vilkolakių klanas ir Bela puikiai supranta, kieno tai darbas. Tokios