Lyderio vaikystė

1918 metais septynmetis Preskotas atvyksta į Paryžių su vokiete mama ir amerikiečiu diplomatu tėvu, kuris tarpininkauja JAV vyriausybei pasirašant Versalio taikos sutartį. Angeliškos išvaizdos berniukas neturi draugų ir dažniausiai lieka vienas, be užsiėmusių tėvų priežiūros, tik retkarčiais pabendrauja su pernelyg švelnia prancūzų kalbos mokytoja Eida. Nors berniukas dar per mažas, kad savarankiškai galėtų susivokti anuometinės didžiosios politikos intrigose, namų aplinka nepastebimai formuoja būsimo „lyderio“ brandą ir augina dar vieną politinį monstrą. Jis prisigalvoja keistų žaidimų, nepadorių pokštų ir tampa puikiu manipuliatoriumi. Maištingą Preskoto elgesį, brandą ir polinkį į sadizmą nepastebimai lemia namuose rengiami aptarimai, derybos, suokalbiai ir intymios intrigos. Dažnėjantys įniršio priepuoliai formuoja bauginantį vaiko ego. Pagrindiniai „Lyderio vaikystės“ motyvai išplėtoti iš kelių šaltinių – realių 20 a. diktatorių biografijų fragmentų, o pavadinimas pasiskolintas iš Jeano-Paulo Sartre o apsakymo „Lyderio vaikystė“.