Varnos

Jautrios sielos, pasimetųsi savam pasauly, nepaprastai išraiškingų veido bruožų devynmetė gražuolė, bet savo bendraamžių itin dažnai pašiepiama, bei nuolat susilaukianti įvairių patyčių, pravardžiuojama "Varna", dėl nuolatinio pomėgio pamėgdžioti šį paukštį, neturi jokių draugų, atstumia net ir mokytojos šiltą apkabinimą, dar ir grubiai ją įžeisdama. Namuose mergaitė nuolat paliekama viena, visiškai ignoruojama pastoviai užsiėmusios mamos, stokoja motiniškos meilės, kurios visomis išgalėmis taip siekia. Be to, abejingoji jos mamulė dar mėgėja „pasismaginti“ ir su meilužiu, užsirakinusi buto duris nuo mažylės akių. Naktimis „išsidūkusi“, todėl paryčiais nuolat jaučiasi pernelyg „išsekusi“, neįstengianti persimesti net keliais meiliais žodeliais su savo jau seniai prabudusia ir laukiančia dukra, nors ir kaip mažylė neįkyriai jos to maldautų, trokšdama, kad bent sekundėlę pabendrautų ar papusryčiautų nors kartą drauge su savo mama. Tad, devynmetė, nuolat taip vis atstumiama ir ignoruojama „pervargusios“ mamytės, ryžtasi pabėgti iš jai visiškai nebemielų, neregėjųsių tikrosios tėvų meilės, „šaltų“ savo namų.