Tik be sparnų

Mišelis visą gyvenimą svajojo apie didelę kelionę – kur nors nuskristi, nuplaukti, pakilti aukštai į kalnus. Tačiau tik sulaukęs brandaus amžiaus jis kartą pamato gražų paveikslą, kur baidarė leidžiasi žemyn upe. Paveikslas be galo sujaudina Mišelį. Jis slapta nuo žmonos nusiperka valtį ir leidžiasi į kelionę. Vyras plaukia nežinoma upe, jis jaučiasi labai laimingas. Apsistojęs vienoje užeigoje, Mišelis susipažįsta su šio nedidelio restorano savininke Letisija ir be galo žavia padavėja Mila. Vyras praleidžia čia naktį, o iš ryto supranta, kad šios vietos palikti jau nebegali.