Išsigimėliai

Režisierius Todas Browningas 1932 m. sukūręs filmą: „Išsigimėliai“ (Freaks, 1932) padarė iki tol neregėtą dalyką – užuot naudojęs kostiumus ir grimą, nufilmavo realius fizinių trūkumų turinčius žmones. Toks žingsnis pribloškė tų laikų žiūrovus, ir „Išsigimėliams“ greitai buvo užlipdyta kultinės klasikos etiketė. Filmas buvo uždraustas Italijoje, Anglijoje, Suomijoje, Airijoje, Australijoje, dar ir šiandien jis uždraustas kai kuriose Amerikos valstijose. Filmas buvo priskirtas siaubo filmų kategorijai, kadangi mažai kas tais laikais tokio keisto tipo filmą galėjo palaikyti drama. Jis išgąsdino begalę žmonių, kurie nebuvo pasiruošę tokiam filmui. Režisierius verčia mus pažiūrėti į pasaulį „išsigimėlių akimis“. Jie – geraširdžiai, mieli žmonės, o „sveikieji“ gali būti bjaurūs ir atstumiantys. Todas Browningas stengiasi įtikinti mus tuo, kad nereikia bijoti kitokio ūgio, trijų rankų, raudonų plaukų, nes „kiekvienas iš mūsų turi savo kuprą“, – sako dailininkas James Christensen ir čia pat mums padovanoja „savo romiųjų kuprelių“ ciklą. Sunku ką ir pasakyti apie šią juostą kas jau šimtą kartų buvo pasakyta. Dabar, kai filmas nebetrikdo tiek daug žmonių kaip 1932-iaisiais galime iš tiesų įžvelgti, kad tai yra ne siaubas, o drama su dalele dokumentikos. Siužetas pasakoja apie 4 dešimtmečio cirko ir išsigimėlių parodos (taip vadinamų "freak shows", dar tais laikais kai jie buvo populiarūs) užkulisius. Neužauga Hansas (Harry Earles) įsimylį oro trapecijos atlikėją Kleopatrą