Pakeliui į mokyklą

Filme „Pakeliui į mokyklą“ – mokytis trokštančių vaikų, ketverios istorijos. Dažnai pamirštame, kokie laimingi esame, kad galime lankyti mokyklą. Kiekvieną rytą tūkstančiai vaikų besivystančiose šalyse rizikuoja sveikata ir gyvybe, nes trokšta mokytis. Kartais jų kelias į mokyklą primena nenuspėjamą kliūčių ruožą. Apie tai pasakoja milijonus žiūrovų visame pasaulyje sujaudinęs prancūzo P. Plissono dokumentinis filmas „Pakeliui į mokyklą” (Sur le chemin de l’ecole, 2012). P. Plissono filmas paskatino diskusijas visame pasaulyje apie moksleivių požiūrį į mokymąsi ir motyvaciją siekti žinių, taip pat švietimo skirtumus išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Daugeliui buvo netikėta, kokiems pavojams ryžtasi vaikai iš besivystančių šalių, kad tik galėtų semtis žinių. Į mokyklą jie keliauja nepaisydami tolimo kelio, laukinėje gamtoje tykančių pavojų ir kitų sunkumų. „Pakeliui į mokyklą“ herojai – išties išskirtiniai moksleiviai. Tai Džeksonas iš Kenijos, Karlitas iš Argentinos, Zahira iš Atlaso kalnų Maroke ir Indijos Bengalijos įlankoje gyvenantis Samuelis. Juos skiria tūkstančiai kilometrų, tačiau vienija ištvermė ir drąsa siekti žinių. Štai Džeksonas su sesute kiekvieną rytą ir vakarą nužygiuoja po 15 km pėsčiomis per laukinių žvėrių knibždančią savaną. Tuo metu Zahira pirmadieniais įveikia net po 22 km į mokyklos internatą. Pavojingi kalnų keliukai ir perėjos jos nebaugina. Du kartus per dieną Karlitas (11 m.) ir jo jaunesnioji sesutė raiti sukaria 18 km per Argentinos