Upė

«Upė» - tai nuostabiai spalvinga istorija apie pirmą jaunatvišką meilę, papasakotą mergaitės Harietės lūpomis, vienos iš anglų džiuto fabriko valdytojo dukterų. Į Indiją iš Amerikos pas savo pusbrolį atvyksta jaunas kapitonas Džonas. Kare jis prarado koją, ir dar galima sakyti, tik vakarykštis herojus - tapo vienakoju invalidu. Jis jaučiasi atstumtuoju, - "svetimu tarp savų", tad sprunka nuo žmonių į tolimąją Indiją, - šalį, su savo tūkstantmetine istorija, kur tikisi rasti ramybę vienatvėje Rytų filosofijoje bei religijoje. Bet ir čionais kapitoną pasitinka "siurprizai" : jį įsimyli iškart trys nuostabios merginos - visai dar jaunutė mergina "Harietė, vilioklė Valery ir ne pagal metus išmintinga - Melany, neseniai praradusi savo mamą. Naivi ir svajoklė Harietė rašo eiles, veda dienoraštį, kuria įsivaizduojamas įvairias meilės istorijas, pasakas, kuriose slapta tikisi tapti buvusio karininko Džono nuotaka... Įvykiai šiame filme rutuliojasi ant didingosios Ganga upės, istoriniame Indijos regione - Bengalijoje, kur auga šventas Bodhi medis, prie kurio medituojantis princas Gautama nušvito ir tapo iškiliuoju žymiuoju Buda. Tradiciškai indės aplanko jį, garbina ir prašo savo maldose, kad susilauktų sūnaus. Operatoriaus Klodo Renuaro, rež. Žano Renuaro sūnėno kamera fantastiškai fiksuoja Indijos to laikmečio kontrastus: prabangus fabriko valdytojo dvaras ribojasi su eilinių gyventojų nutriušusiais lūšnynais; ištaigingi laiptai, vedantys link senovinių