Gžimekas

Vokietija, 1945-ieji. Žinomas vokiečių zoologas ir keliautojas Bernhardas Gžimekas sutelkia visas savo jėgas bei autoritetą, kad išsaugotų Frankfurto zoologijos sodą. Jis ne tik paverčia jį patraukliu atrakcionu, bet ir atgaivina Frankfurto zoologų draugiją, tampa aplinkosaugos judėjimo pradininku. 1956 metais veda televizijos laidą apie gyvūnus, rašo populiarias knygas. Jo dokumentinis filmas „Serengetis neturi mirti“ 1960 metais laimi „Oskarą“. Bernhardas Gžimekas vienas iš pirmųjų suprato, kad reikia skubiai gelbėti nuo išnaikinimo daugelį Afrikos gyvūnų. Tačiau dėl savo aistros laukiniams žvėrims vis sunkiau rado pritarimą šeimoje ir buvo priverstas su likimo smūgiais kovoti savarankiškai. Jis išgyveno ir savo artimiausio pagalbininko sūnaus Michaelio žūtį. Abu jie išgelbėjo nuo žūties Serengečio nacionalinį parką. Tėvas ir sūnus palaidoti Tanzanijoje, prie Ngorongoro kraterio.