Melagis

Kiek save prisimena, Džeromas visą gyvenimą melavo. Meluoja ir dabar – ir visai ne iš blogos valios: jam tiesiog taip gaunasi. Meluoja jis tiek apie didelius, tiek apie mažus, kasdienius dalykus. Meluoja vos atsikėlęs ir prieš užmigdamas. Vos praveria burną – ir žiūrėk, iš jos jau išskrenda koks nors melas. Žodžiu, košmaras. Žinoma, ne jam pačiam – šeimai ir artimiesiems. Pačiam Džeromui viskas klojasi visai neblogai. Tol, kol viena dieną lemtis jam iškrečia piktą pokštą: vieną visiškai eilinę dieną visi jo melai staiga tampa realybe. Va tuomet vaikinui ateina tikrai sunkios dienos. Negana to, kad materializuojasi kiekvienas naujas Džeromo ištariamas melas, visi ankstesni apsimelavimai irgi tampa tiesa. Štai tuomet prasideda tikras „džiaugsmas“. Džeromas yra priverstas laviruoti tarp daugybės savo prikurtų fantazijų, kad kažkaip sugebėtų išlaikyti galvą virš vandens. Pamažu ima aiškėti, kad net ir nekaltas melas turi visiškai realias ir neretai – ganėtinai nemalonias pasekmes.