Edmonas

1897 metai, „gražiosios epochos“ Paryžius. Talentingajam Edmonui Rostanui dar nėra trisdešimties metų, bet jis jau turi du vaikus ir daug rūpesčių. Deja, viskas, ką iki šiol parašė, buvo nesėkmė. Jį paralyžiuoja tuščio lapo vaizdas, o įkvėpimas išseko. Jo gerbėjos, garsios aktorės Saros Bernar, pastangomis į Edmoną kreipiasi garsiausias to meto aktorius Konstanas Koklenas. Iš nevilties Edmonas pasiūlo naują pjesę – herojinę komediją. Sužavėtas aktorius nori, kad jos premjera įvyktų per tris savaites! Vienintelė problema: Edmonas dar neparašė pjesės ir neįsivaizduoja, kokią istoriją pasakos. Jis žino tik pavadinimą – „Sirano de Beržerakas“. Nekreipdamas dėmesio į aktorių užgaidas, prodiuserių reikalavimus, žmonos pavydą, pasakas apie geriausio draugo širdies paslaptis ir visų aplinkinių entuziazmo stoką, Edmonas pradeda rašyti kūrinį, kuriuo niekas netiki.